Pastaruoju metu vis išgirstame apie įvykius, kuriuose nukentėjo vaikai ir paaugliai, sukrečia visą visuomenę. Tokios situacijos gali kelti stiprias emocijas – baimę, pyktį, liūdesį, bejėgiškumą ir nerimą dėl vaikų saugumo bei emocinės būklės. Svarbu prisiminti, kad tokie įvykiai retai atsiranda „iš niekur“. Smurtinis elgesys dažnai formuojasi ilgą laiką ir gali būti susijęs su emociniais sunkumais, patirtu smurtu, socialine atskirtimi, pagalbos stoka, psichologiniu skausmu ar ilgalaikiu nesaugumu. Tai nėra bandymas pateisinti smurtą – tačiau siekiant prevencijos svarbu suprasti, kad vaikų ir paauglių emocinė savijauta negali būti ignoruojama iki krizės momento.

Po panašių įvykių ypač svarbu:

• vengti viešo kaltinimo ir stigmatizavimo;
• atsakingai komunikuoti informaciją vaikams ir paaugliams;
• stebėti vaikų emocinę reakciją ir suteikti erdvės kalbėtis;
• laiku kreiptis profesionalios pagalbos pastebėjus stiprų emocinį distresą, izoliaciją, agresiją ar savižalos riziką.

Taip pat svarbu prisiminti, kad po tokių įvykių vaikai ir paaugliai gali jausti padidėjusį nerimą, nesaugumą ar baimę eiti į mokyklą. Suaugusiųjų reakcija šiuo metu turi ypatingą reikšmę – vaikams reikalingas ramus, aiškus ir emociškai stabilus suaugęs žmogus.

Kviečiame visuomenę šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio skirti ne tik saugumo priemonėms, bet ir vaikų emocinei sveikatai, psichologinio atsparumo stiprinimui bei ankstyvai pagalbai.

Vaikų emociniai sunkumai neturi būti matomi tik tada, kai jie tampa krize.

Nemokamos emocinės pagalbos kontaktai:

• Vaikų linija – 116 111
• Jaunimo linija – 8 800 28888
• Vilties linija – 116 123
• Pagalbos moterims linija – 8 800 66366
• Tėvų linija – 8 800 90012
• Skubios pagalbos atveju – 112

Pagarbiai,

Lietuvos psichologų sąjunga
lps@psichologusajunga.lt
www.psichologusajunga.lt